Mezoterapija

Mezoterapija – tai nechirurginė kosmetinė procedūra, per kurią į įvairias odos sritis sušvirkščiama įvairių augalinių, vitamininių arba vaistinių ir homeopatinių preparatų. Dažniausiai ši procedūra taikoma riebalų pertekliui ir celiulitui šalinti, taip pat siekiant atjauninti ir sustiprinti odą.

XX a. 6-ajame dešimtmetyje Prancūzijoje sukurta terapija pirmiausia buvo naudojama kraujagyslių ir infekcinėms ligoms gydyti, kraujotakai spartinti ir skausmui malšinti. Šiuo metu mezoterapija paprastai pasitelkiama svoriui mažinti tam tikrose kūno vietose (dažniausiai apie šlaunis, rankas ir pilvą), bendram svoriui mažinti ir kovai su celiulitu. Ji laikoma nechirurgine riebalų nusiurbimo alternatyva. Pagal teoriją, kuria grindžiama mezoterapija, įšvirkštus tam tikrų preparatų į poodinius arba mezodermos jungiamuosius audinius ir riebalus, tirpsta riebalai. Sutirpę riebalai pašalinami iš organizmo natūraliu būdu.

Mezoterapijos injekcijos gali sukelti sudirgimą, pavyzdžiui, laikiną deginimą ar perštėjimą, pykinimą, odos atspalvio netolygumą. Injekcijų vietose gali atsirasti kraujosruvų, patinimas ar smulkių guzelių, tačiau paprastai šis šalutinis poveikis per porą savaičių praeina. Mezoterapija nėra taikoma nėščiosioms, žmonėms, vartojantiems kraują skystinančius vaistus, besigydantiems diabetą, vėžį ar kitas sunkias ligas. Rezultatus pacientai gali pastebėti ir po pirmojo terapijos seanso, tačiau dauguma kartoja procedūrą 5–15 kartų.

Mezoterapija leidžia pasiekti akivaizdžių rezultatų norintiems atsikratyti nepageidaujamų riebalų ar celiulito, tačiau jos saugumas ir veiksmingumas kol kas nėra moksliškai įrodyti. Kadangi injekcijoms naudojamų preparatų sąrašas nėra standartizuotas, jie gali skirtis priklausomai nuo procedūrą atliekančio gydytojo pasirinkimo.